Istorijos

Miestą galima suvokti kaip sudėtingą organizmą, kuriame kiekvienas elementas iš pažiūros turi savo oficialią paskirtį bei taisykles: tai gyvenamieji rajonai, prekybinės ir industrinės teritorijos, rekreacinės zonos, gatvės bei šaligatviai, elektros linijos ir geležinkelio bėgiai. Visi šie elementai veikia kaip bendros miesto sistemos dėmenys, kartu kurdami ir mus supančią socialinę aplinką. Tačiau kiekviename mieste galima aptikti ir tarsi niekam nepriklausančių, apibrėžtos paskirties neturinčių, sunkiai prieinamų teritorijų – „pilkųjų miesto zonų“. Paprastai šios teritorijos egzistuoja urbanizuotų teritorijų pakraščiuose, miestams tarsi ignoruojant šiųjų buvimą, todėl dažnai būna užmaskuotos medžiais, tvoromis bei garažais, taip paslepiant jas nuo miestiečių akių.

Vienos iš tokių zonų yra miesto upeliai. Upelių vagos, jų slėniai bei landšafto kontūras iki šiol yra vis dar menkai pažįstamas miesto elementas. Nors šių upelių kaimynystėje įsikūrę fabrikai, garažai, daugiabučiai, kultūros paveldo objektai, šalia važiuoja autobusai, į darbą bėga žmonės, bet nedaugelis miestiečių susimąsto, kad giliai miegamųjų rajonų viduje galima rasti šias zonas.

Kaune galima suskaičiuoti daugiau nei 15 (neįtraukiant daugybės smulkesnių šaltinių bei upeliūkščių) mažųjų miesto upelių. Jie neįsitvirtino miesto urbanistiniame tinkle, tapo neišnaudotais ir neįvertintais gamtos ištekliais, nors šiose miesto audinio zonose ribojasi gamtiniai ir urbanistiniai elementai, sąveikauja socialiniai, ekologiniai ir kultūriniai faktoriai. Augant ir industrializuojantis miestui, upelių vagos buvo kanalizuotos, kraštovaizdis pakeistas, slėniai tapo šiukšlynais arba kanalizacijos grioviais. Šios savojo identiteto neturinčios zonos tiesiogiai aproprijuojamos vietinių gyventojų bei industrinių įmonių tikslams (angl. lawless area), neįvertinant šių teritorijų visuomeninės vertės: keičiamos upelių vagos, krantai apstatomi tvoromis, statybinėmis atliekomis performuojamas pakrančių landšaftas.

2020 m. rudenį Kauno gyventojai buvo kviečiami į gamtines žvalgomąsias ekspedicijas po mažuosius miesto upelius, siekiant giliau susipažinti su šiais urbanistiniais miesto užkampiais. Iš viso buvo surengtos šešios ekspedicijos, kurios driekėsi miesto ribose tekančių upelių vagomis bei jų slėniais. Žygių metu dalyviai ne tik grožėjosi laukiniais ir mažai kam regėtais miesto vaizdais, bet ir rinko įvairius upėse randamus gamtinius bei žmogaus veiklos objektus (artefaktus), be žodžių atskleidžiančius miesto, žmonių ir gamtos tarpusavio santykį.

Veršva

2020 09 27

Paskutinis šiais metais aplankytas upelis buvo ir pats švariausias ir labiausiai laukinis. Nuo Linkuvos dvaro komanda leidosi upeliu žemyn aptikdami ne tik autmobilių dalių ir kitų šiukšlių, bet ir daugybę gyvūnų ženklų: įvairių pėdsakų, apleistų lizdų, griaučių ir mažųjų gyvūnėlių. Ekspedicijos metu aptikta ir savadarbių mažosios architektūros kūrinių, ir plaukiančių egzotinių vaisių, ir pasiklydusių dviratininkų.

Nuotraukų autoriai: Rasa Chmieliauskaitė, Tadas Saržickas

Girstupis

2020 09 23

Turbūt garsiausias Kauno upelis – Girstupis. Gerai žinomas istoriniame kontekste, tačiau mažai pažįstamas iš arti. Rugsėjo 23 dieną labai įvairi upelio ekspeditorių komanda žygį pradėjo Mickevičiaus slėnyje, atbrido į zoologijos sodą, perėjo KTU miestelį ir apsilankė turbūt labiausiai apleistame Kauno parke – Girstupio parke.

Nuotraukų autorė – Rasa Chmieliauskaitė

Amalė

2020 09 20

Ketvirtoji Kauno upelių ekspedicijų komanda leidosi ieškoti upelio Petrašiūnuose. Šiltas ir saulėtas ruduo žygį Amalės upeliu tik palengvino. Beveik pusė upelio yra sukanalizuota ir teka vamzdyje po Petrašiūnų mikrorajonu iki pat santakos su Nemunu. Dėl to tyrėjų komanda keliavo atvira vagos dalimi per sodų bendrijas ir industrines teritorijas. Sutikti vietiniai gyventojai pasakojo, kad po gero lietaus upelis kartais patvinsta tiek, kad užlieja net pirmuosius pastatų aukštus.

Nuotraukų autorė – Rasa Chmieliauskaitė

 

Sėmena

2020 09 16

Kiekvienas ekspedicijų komandų lankomas upelis yra vis kitoks. Rugsėjo 16 dieną žygiavome Sėmenos upeliu Panemunėje. Šis upelis teka ne tik gamtinėje aplinkoje, bet ir tarp gyvenamųjų skypų, yra kertamas ne vieno tiltelio, stabdomas daugybės mažų užtvankų.

Nuotraukų autorė – Renata Kilinskaitė

Bevardis Šančių upelis

2020 09 13

Rugsėjo 13 dienos ekspedicija ištyrinėjo nežinomo vardo upelį, tekantį visai šalia Šančių piliakalnio. Įspūdį paliko statūs šlaitai, stipri srovė ir medžių tiltai. Komanda rado ne tik žmogaus, bet ir įvairių gyvūnų pėsakų.

Nuotraukų autorė – Rasa Chmieliauskaitė

Svirbė

2020 09 12

2020 m. rugsėjo 12 dieną šviežiai susibūrusi tyrėjų komanda leidosi į pirmąją Kauno miesto upelių ekspediciją. Svirbė yra unikalus Kauno upelis, tekantis stačiais Aleksoto šlaitais ir juosiamas dviejų unikalių Kauno objektų: vienintelių mieste vis dar veikiančių žydų kapinių ir į kalną kylančių geležinkelio bėgių, jungiančių apatinę ir viršutinę Kauno terasas.

Nuotraukų autorė – Rasa Chmieliauskaitė

© 2021 Visos teisės saugomos. Draudžiama be leidimo naudoti bet kokią puslapio informaciją, foto ir video medžiagą.