Apie

www.upynes.lt yra virtualus iniciatyvos TẽKA įrankis, kuriame yra kaupiamas Kauno regiono upių, upelių ir pakrančių atminties archyvas, fiksuojama ekologinė upių situacija, renkami kultūriniai ženklai, rekonstruojama Kauno uostamiesčio istorija.

Upes galima laikyti vienu iš Kauno identiteto ir savasties dėmenų, šimtmečius formavusių Kauno, kaip didžiausio šalies upių centro, veidą. Ilgalaikė miesto raidos sąlyga, kuriantis tarp Nemuno, Neries ir Nevėžio upių, suformavo specifinį miesto genius loci (vietos dvasią), kultūrinį kauniečių mentalitetą ir šimtametes tradicijas, kurios dėl istorinių priežasčių ir pasikeitusių fizinių sąlygų baigia išnykti ne tik iš socialinio gyvenimo, bet ir kultūrinės atminties. Dar labiau pamiršti yra mažieji Kauno upeliai, kurie pasislėpę nuo miesto tankiais medžiais, tvoromis, statybinėmis atliekomis, o šių upelių vagos užterštos buities atliekomis, statybiniu laužu, daugelis upelių kanalizuoti.

Siekiant naujai pažvelgti į šias pamirštas gamtines zonas (upes, upelius ir pakrantes), įtraukti jas į miesto gyvenimą ir, tuo pačiu, atkurti ekologines šių zonų vertes bei atskleisti jų socialinį-kultūrinį potencialą, šiame puslapyje yra atkreipiamas miesto bendruomenių dėmesys į savo gyvenamąsias aplinkas, kartu skatinant prisijungti prie šių pamirštų teritorijų puoselėjimo.

Vienas iš šiame puslapyje randamų išteklių yra virtuali upelių radinių galerija, kuri buvo pradėta sudarinėti 2018-2019 m., rengiant pirmąsias kultūrines žvalgomąsias ekspedicijas Kauno raj., Nemuno ir Nevėžio upėmis, bei mažesniais Kauno m. upeliais. 2020 m. ekspedicijos veiklų laukas buvo stipriai išplėstas, įtraukiant miesto bendruomenę, su kuria buvo tyrinėjami ir dokumentuojami 6 miesto upeliai, renkant įvairius vandenyje bei krantuose rastus žmogaus ir gamtos daiktus. Pagrindinis šių ekspedicijų rezultatas – beveik 300 eksponatų talpinanti, virtuali upelių radinių galerija (upynes.lt/radiniai), kuri tarsi miesto antropologinis mikrokosmosas atskleidžia žmogaus ir gamtos sąveikas bei konfliktus urbanizuotoje miesto terpėje ir leidžia geriau suprasti, kaip mes sugyvename su upėmis (upeliais) savo aplinkoje.

Kita kartu su bendruomene kurta veikla – alternatyvus Kauno pakrančių žemėlapis. Šio žemėlapio kūrimas kilo iš poreikio geriau suprasti ir vizualizuoti neoficialiąją miesto paupių situaciją, socialinius, bendruomeninius ir atminties procesus, kurie suteikia Kauno pakrantėms savąjį kultūrinį svorį ir formuoja jų identitetą. Rengiant žemėlapį, 2021 m. vasarą buvo vykdomos trejos kūrybinės dirbtuvės Šančių, Aleksoto ir Vilijampolės pakrantėse, kartu su vietos bendruomenių atstovais rengiant žvalgomąsias kūrybines ekspedicijas šių rajonų paupiais, kurių metu ekspedicijų dalyviai braižė asmeninius psichogeografinius pakrančių žemėlapius (upynes.lt/asmeniniai-zemelapiai), ir, vėliau, diskutuojant apie rajonų unikalumą, vertę, kolektyvinę atmintį, istoriją, problemas, lūkesčius ir tikslus gyvenant prie vandens. 2021 m. spalio mėn. šių diskusijų medžiaga bei asmeninių žemėlapių duomenys buvo naudojami kūrybinėse žemėlapiavimo dirbtuvėse, vykusiose Kauno menininkų namuose. Dirbtuvių metu iš įvairių istorinių faktų, gyventojų prisiminimų, idėjų, fantazijų bei politinių pareiškimų buvo parengtas konceptualus Kauno alternatyvaus pakrančių žemėlapio eskizas (upynes.lt/alternatyvus-pakranciu-zemelapis), kurį iliustravo ir jam atraktyvią-ironišką formą suteikė architektas bei grafikas Tomas Šuminas.

Projekto metu taip pat yra fiksuojamos veiklų dalyvių mintys ir įžvalgos, kurios dienoraščio ir fotodienoraščio formatu pateikiamos skiltyje upynes.lt/istorijos. 2021 m. savo mintimis pasidalijo Julija Račiūnaitė, Aistis Žekevičius, Karolina Gurjazkaitė ir Aistė Marija Stankevičiūtė.

2022 m. pagrindinė projekto UPYNĖS veikla – socialinis upės žaidimas  „Kitam Krante“, vykęs visą 2022 m. vasarą. Upės žaidimo metu atskirus Kauno krantus sujungė unikali upių pašto sistema, leidusi kiekvienam norinčiam kauniečiui išsiųsti siuntinį kitam krantui, o taip pat gauti siuntą iš kito kranto, tokiu būdu atkuriant nutrūkusius diplomatinius santykius tarp miesto rajonų ir kuriant dialogą tarp krantų. Šioms pašto operacijoms buvo naudojamas unikalus 8.7 metrų ilgio pedalais minamas keturvietis laivas (laivą suprojektavo ir pagamino Justinas Kalinauskas). Tolimesnės ekspedicijos ir kitos veiklos su Kauno m. bendruomenėmis 2022 m. buvo vykdomos miesto upėse, pakrantėse ir upeliuose.

Nuo 2023 metų pradžios TẽKA komanda dirba prie projekto „Kauno uostamiesčio kontūrai“, kuriuo yra plėtojami buvusio Kauno uostamiesčio prarastų ar apleistų istorinių urbanistinių erdvių tyrimai ir jų reprezentacija trimatėje erdvėje. Virtualus Kauno uostamiesčio maketas yra pristatomas skiltyje upynes.lt/kauno-uostamiestis

www.upynes.lt yra projekto UPYNĖS dalis, kuris buvo vykdomas kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi. Projektą pristatė Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022.

Komanda

Nepriklausoma iniciatyvinė komanda TẽKA yra kultūrinė upių tyrimų platforma, veikianti nuo 2016 m. Kaune bei Kauno rajone. Grupės veikla nukreipta į minkštąsias upių bei pakrančių kultūrinio gaivinimo iniciatyvas, upių atminties tyrimus bei kūrybinių procesų žadinimą Kauno regiono paupiuose, į kurį įtraukiamos vietos bendruomenės. Pavadinimas TẽKA kilo iš žodžių žaismo, kuriame susipina žodžiai “tėkmė”, “takas” bei “santaka” – visi jie žymi judėjimą į naują gyventojų santykį su upėmis.

Rasa
Chmieliauskaitė (architektė)

upelių tyrimai
bendruomenės veiklos

dr. Justinas
Kalinauskas (menotyrininkas)

upių tyrimai
ekspedicinės veiklos

dr. Paulius Tautvydas
Laurinaitis (architektūrologas)

miesto istorijos tyrimai