Teksto autorė Julija Račiūnaitė 2022 liepos 22-23 dienomis dalyvavo pirmojoje ekspedicijoje Kauno mariose eksperimentiniu TẽKA laivu. Komanda praleido dvi dienas tyrinėdama marių atkarpą nuo Dabintos ornitologinio draustinio salos iki Mergakalnio atodangų. ∼ Jau kurį laiką kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA komanda rentė ekologišką eksperimentinį laivą. Kartu su laivo autoriaus ir architekte bei menininke Aiste Ambrazevičiūte
2021 10 02 12:45 į Kauną atvyko Aistė Marija Stankevičiūtė – menininkė, kurianti formas, banguojančias tarp tekstų ir fizinių erdvių. Saulėtą rudens popietę su keliais bendražygiais ji ryžosi bristi vešliai apaugusiu Veršvos upeliu. Įveikusi visą kūrybinės ekspedicijos ruožą – šiek tiek sušalusi, bet įkvėpta – ji grįžo į automobilį ir, prieš tai išgėrusi kavos Akropolyje,
2021 09 11 12:30 į Kauną atvyko Aistė Marija Stankevičiūtė – menininkė, kurianti formas, banguojančias tarp tekstų ir fizinių erdvių. Su bendražygėmis įveikusi visą ekspecijos ruožą Girstupio upeliu, šiek tiek nudilginta ir apkramsnota vietinių vabzdžių, ji laimingai grįžo atgal į Vilnius, kur užrašė šiuos prisiminimus. ∼ Ėjome prisisegusios racijas prie džinsų kišenių. Kepurės metė tamsius
2021 09 11 13:00. Teksto autorė Karolina Gurjazkaitė (aplinkosaugininkė ir gamtininkė) ∼ Lūkesčiai ekspedicijai: Bus ekskursija po apleistą parką. Ekskursijos vedlė Rasa įvertins ir papasakos, kas čia gerai, kas negerai, sužinosiu, koks šito parko potencialas ir kaip galima upę integruoti į visuomenę ir jos poreikius. Mes pritariamai palinksėsime, ir grįšime namo. Tikrovė: Gavome visus ekspedicijos
2021 09 04 dieną, šeštadienį, 13:00 val. į kūrybinę ekspediciją Sėmenos upeliu, naujais guminiais botais išėjo Julija Račiūnaitė. Tais pačiais, tik jau šlapiais, botais Julija po 4 valandų kelionės grįžo į Vilnių. ∼ Antrajai kelionei Kauno vandenų pažinimo link, kaip įprasta susidūriau su garderobo problema – ketinta bristi upeliu, o botų aš, kaip tyčia, neturėjau.
Pirmą kartą Sėmenos upelyje TẽKA komanda apsilankė praėjusiais metais Kauno upelių ekspedicijų metu, kurių dalyviai upeliuose ieškojo žmogaus/miesto/gamtos ženklų ir artefaktų. Šešių ekspedicijų rezultatai – upeliuose rasti objektai – eksponuojami mūsų tinklapio galerijoje: www.upynes.lt/radiniai/. Šie radiniai – jų būklė, kilmė ir atsiradimo upelyje aplinkybės – pasakoja istoriją, kuri žingsnis po žingsnio atskleidžia sudėtingą miesto gamtos
Paskutinis šiais metais aplankytas upelis buvo ir pats švariausias ir labiausiai laukinis. Nuo Linkuvos dvaro komanda leidosi upeliu žemyn aptikdami ne tik autmobilių dalių ir kitų šiukšlių, bet ir daugybę gyvūnų ženklų: įvairių pėdsakų, apleistų lizdų, griaučių ir mažųjų gyvūnėlių. Ekspedicijos metu aptikta ir savadarbių mažosios architektūros kūrinių, ir plaukiančių egzotinių vaisių, ir pasiklydusių dviratininkų.
Turbūt garsiausias Kauno upelis – Girstupis. Gerai žinomas istoriniame kontekste, tačiau mažai pažįstamas iš arti. Rugsėjo 23 dieną labai įvairi upelio ekspeditorių komanda žygį pradėjo Mickevičiaus slėnyje, atbrido į zoologijos sodą, perėjo KTU miestelį ir apsilankė turbūt labiausiai apleistame Kauno parke – Girstupio parke. Nuotraukų autorė Rasa Chmieliauskaitė
Ketvirtoji Kauno upelių ekspedicijų komanda leidosi ieškoti upelio Petrašiūnuose. Šiltas ir saulėtas ruduo žygį Amalės upeliu tik palengvino. Beveik pusė upelio yra sukanalizuota ir teka vamzdyje po Petrašiūnų mikrorajonu iki pat santakos su Nemunu. Dėl to tyrėjų komanda keliavo atvira vagos dalimi per sodų bendrijas ir industrines teritorijas. Sutikti vietiniai gyventojai pasakojo, kad po gero
Kiekvienas ekspedicijų komandų lankomas upelis yra vis kitoks. Rugsėjo 16 dieną žygiavome Sėmenos upeliu Panemunėje. Šis upelis teka ne tik gamtinėje aplinkoje, bet ir tarp gyvenamųjų skypų, yra kertamas ne vieno tiltelio, stabdomas daugybės mažų užtvankų. Nuotraukų autorė Renata Kilinskaitė