Didžiulis keturių aukštų sandėlis su rūsiu, senamiestyje išdygo XIX a. vid., kuomet Kauno uostamiestyje stipriai pagyvėjo krovinių krova. Manytina, kad sandėlis pastatytas apie 1863 m. Bendrame to meto sandėlių kontekste pastatas išsiskyrė ne tik savo masyvumu, tačiau ir kiek dekoratyvesniu fasadu, nebūdinga krano mechanizmo stogelio forma.

Po sudėtingos XIX a. I-osios pusės, Kaunas kaip uostas atgijo 1853 metais. Nors Krymo karo metu miestas tiesiogiai nedalyvavo įvykių epicentre, tačiau dėl sausumos ir vandens kelių, kurie jungė Carinę Rusiją su kaimynine Prūsija, Kaunas tapo vienais iš prekybos vartų į Vakarų Europą. Taip nutiko, kadangi Prancūzijos ir Anglijos laivynas blokavo Rusijos imperijos jūrinius uostus, o nesuvaržytas Nemuno prekybos kelias tarnavo mezgant prekybą su vakarais. Jau 1854 m. Kauną pasiekė 3445 laivai, po metų – 6268 laivai, kai tuo tarpu 1848 m. tik 1088 laivai. Šiuo laikotarpiu ypač pagyvėjo tokių sandėlių su krovinių pakėlimo/nuleidimo bokštelių statyba Kaune, kuri buvo būdinga Vokietijos uostams. 

Pagal archyvinius dokumentus, sklype, kuriame šiandien stovi šis pastatas, manoma, jog užstatymas prasidėjo dar XVI−XVII a. 1847 m. Pranciškonui Pranui Zorevičiui priklausančio sklypo pusėje, kur vėliau buvo pastatytas sandėlis – stovėjo mediniai pastatai. 1855 m., greičiausiai iš Zorevičių sklypą su pastatais įsigijo Aleksandras Richteris. Įsigyto sklypo plotas buvo didelis ir siekė apie 500 sieksinių (915 kv. m). Richteriui valdant sklypą ir buvo pastatytas prekybos sandėlis bei aklinai uždaryta posesija. Vėliau sklypas priklausė Chonanui Ivenskiui. Sandėlyje galėjo būti laikomos prekės skirtos krautuvėms, įsikūrusioms sklypo vakarinėje dalyje, šalia Vilniaus gatvės. Taip pat iš archyvinio dokumento apie 1936 m. potvynio nuostolius sužinome, kad šiame sklype veikė dirbtuvės. Tiesa, neaišku ar 4 aukštų sandėlio pastate ar šalimais. 

Sovietmečiu pastatas buvo perstatytas į gyvenamąjį namą pagal Kauno „Komprojekte“ parengtą projektą. Perdarymų metu buvo išdidintos langų angos, o viduje formuojamos naujos sienų pertvaros, taip siekiant pastato patalpose sukurti butams reikalingą planinę struktūrą. Per šią rekonstrukciją sunaikintos pastato vertingiausios savybės, nugriautas krovinių pakėlimo-nuleidimo bokštelis ir pakeistas pastato tūris – viršutinysis aukštas paaukštintas, o stogo nuolydis pakeistas.

Sandėlį galima palyginti su netoliese, dabartinių Kurpių ir Palangos gatvių kertėje stovėjusiu kitu, žemesniu, tačiau taipogi masyvaus tūrio ir naudingojo ploto sandėliu. Nors abu pastatai buvo liudininkais XIX a. šioje miesto dalyje spėriai besiplėtojusios prekybos, tačiau šio fasadų architektūra buvo kur kas paprastesnė ir labiau artima sandėliams iki šiol tebestovintiems Muziejaus gatvėje. Vis tik šis pastatas savo sandėliavimo funkcijų neteko kur kas anksčiau ir kitoms paskirtims buvo pritaikytas tarpukaryje. Sovietmečiu, plėtojantis viso senamiesčio rekonstrukcijos darbams pastatas buvo dar kart rekonstruotas, šį perplanuojant ir pritaikant gyvenamajai funkcijai – apie buvusį sandėlį šiandien mums liudija tik išlikęs į sandėliui būdingą panašus, nors ir nežymiai pakitęs, statinio tūris.

» Virtualiai atkuriami istoriniai objektai yra dalinai supaprastinti ir gali pilnai neatitikti realios buvusios ar esamos situacijos. Rengiant modelius buvo remtasi prieinama ikonografija bei išlikusiais pastatų fragmentais, siekiant pristatyti bendrą šių objektų vaizdą.

» Turite klausimų arba pasiūlymų? Rašykite mums teka.krantine@gmail.com