Nemunas ir Neris dalija Kauną į tris dideles teritorijas, kurios istorijos vagoje išgyveno skirtingą raidą. Kadaise upės (-ių) riba Kaune žymėjo ne vien miesto, bet ir skirtingų valstybių, o taip pat etnines ir kultūrines ribas. Miestas augo, plėtėsi ir jungėsi tarpusavyje, o upės toliau tekėjo.

Šiandien esame sujungti tiltais bei infrastruktūros mazgais ir dažniausiai nebesusimąstome apie upę kaip apie istorinę ribą, skiriančią (arba jungiančią) priešingus krantus. Visgi, smulkesniame mastelyje galime atpažinti skirtumus tarp miesto pakrančių: geografinės aplinkybės, urbanistinės sanklodos, o taipogi atskiros kauniečių bendruomenės ir jų kuriamas santykis su upėmis byloja apie unikalias patirtis mieste. Kokia yra upė Šančiuose, o kokia ji Aleksote arba Vilijampolėje? Kaip šie mikrorajonai galvoja apie upę ir save prie upės? Kokius upės ir jų krantų scenarijus gyventojai mato jau rytoj, o kokius – tik tolimoje ateityje?

Nuotraukų autorė Rasa Chmieliauskaitė