Paskutinis šiais metais aplankytas upelis buvo ir pats švariausias ir labiausiai laukinis. Nuo Linkuvos dvaro komanda leidosi upeliu žemyn aptikdami ne tik autmobilių dalių ir kitų šiukšlių, bet ir daugybę gyvūnų ženklų: įvairių pėdsakų, apleistų lizdų, griaučių ir mažųjų gyvūnėlių. Ekspedicijos metu aptikta ir savadarbių mažosios architektūros kūrinių, ir plaukiančių egzotinių vaisių, ir pasiklydusių dviratininkų.
Turbūt garsiausias Kauno upelis – Girstupis. Gerai žinomas istoriniame kontekste, tačiau mažai pažįstamas iš arti. Rugsėjo 23 dieną labai įvairi upelio ekspeditorių komanda žygį pradėjo Mickevičiaus slėnyje, atbrido į zoologijos sodą, perėjo KTU miestelį ir apsilankė turbūt labiausiai apleistame Kauno parke – Girstupio parke. Nuotraukų autorė Rasa Chmieliauskaitė
Ketvirtoji Kauno upelių ekspedicijų komanda leidosi ieškoti upelio Petrašiūnuose. Šiltas ir saulėtas ruduo žygį Amalės upeliu tik palengvino. Beveik pusė upelio yra sukanalizuota ir teka vamzdyje po Petrašiūnų mikrorajonu iki pat santakos su Nemunu. Dėl to tyrėjų komanda keliavo atvira vagos dalimi per sodų bendrijas ir industrines teritorijas. Sutikti vietiniai gyventojai pasakojo, kad po gero
Kiekvienas ekspedicijų komandų lankomas upelis yra vis kitoks. Rugsėjo 16 dieną žygiavome Sėmenos upeliu Panemunėje. Šis upelis teka ne tik gamtinėje aplinkoje, bet ir tarp gyvenamųjų skypų, yra kertamas ne vieno tiltelio, stabdomas daugybės mažų užtvankų. Nuotraukų autorė Renata Kilinskaitė
Rugsėjo 13 dienos ekspedicija ištyrinėjo nežinomo vardo upelį, tekantį visai šalia Šančių piliakalnio. Įspūdį paliko statūs šlaitai, stipri srovė ir medžių tiltai. Komanda rado ne tik žmogaus, bet ir įvairių gyvūnų pėsakų. Nuotraukų autorė Rasa Chmieliauskaitė
2020 m. rugsėjo 12 dieną šviežiai susibūrusi tyrėjų komanda leidosi į pirmąją Kauno miesto upelių ekspediciją. Svirbė yra unikalus Kauno upelis, tekantis stačiais Aleksoto šlaitais ir juosiamas dviejų unikalių Kauno objektų: vienintelių mieste vis dar veikiančių žydų kapinių ir į kalną kylančių geležinkelio bėgių, jungiančių apatinę ir viršutinę Kauno terasas. Nuotraukų autorė Rasa Chmieliauskaitė
Miestą galima suvokti kaip sudėtingą organizmą, kuriame kiekvienas elementas iš pažiūros turi savo oficialią paskirtį bei taisykles: tai gyvenamieji rajonai, prekybinės ir industrinės teritorijos, rekreacinės zonos, gatvės bei šaligatviai, elektros linijos ir geležinkelio bėgiai. Visi šie elementai veikia kaip bendros miesto sistemos dėmenys, kartu kurdami ir mus supančią socialinę aplinką. Tačiau kiekviename mieste galima aptikti