2021 m. vasarą TẽKA komanda vykdė žemėlapiavimo ekspedicijas Šančių, Aleksoto ir Vilijampolės pakrantėmis į kurias įtraukė vietos gyventojus, bendruomenės atstovus bei kitus miestiečius. Šių ekspedicijų metu gyventojų buvo prašoma žemėlapio formatu užfiksuoti, kokią pakrantę jie mato, prisimena arba norėtų matyti ateityje. Šių eksperimentų rezultatas – įvairūs kauniečių sukurti psichogeografiniai* miesto paupių žemėlapiai, kurie, skirtingai nei įprasta kartografija, vaizduoja ne miesto teritorijas, ribas ar pastatus, bet emocines sąveikas, nuotaikas, atmintį, įvairius ryšius, išgyvenimus bei fantazijas, kurios kyla žmogui būnant prie vandens ir / arba sąveikaujant su upe. Šie psichogeografiniai žemėlapiai vėliau panaudoti kuriant alternatyvų pakrančių žemėlapį.
ŠANČIAI. Ekspedicijų data 2021 08 07.
ALEKSOTAS. Ekspedicijų data 2021 08 14.
VILIJAMPOLĖ. Ekspedicijų data 2021 08 21.
* APIE PSICHOGEOGRAFIJĄ. 6–7 deš. Paryžiuje veikusi situacionistų bendruomenė aktyviai naudojo psichogeografijos metodą, 1955 m. pasiūlytą filosofo Guy Debord‘o, kurį naudodami grupės nariai tyrinėjo įvairias aplinkos geografines ypatybes pagal emocinį žmogaus patyrimą. Naudojant šį metodą buvo sukurti įvairiausi miestų ir teritorijų žemėlapiai, atskleidžiantys tam tikrą psichologinį-emocinį aplinkos poveikį žmogui ir miesto ryšius, susietus ne gatvėmis ar pastatais, bet asmens išgyvenimais būnant skirtingose aplinkose. Iš dalies tokie psichogeografiniai žemėlapiai mums atskleidžia daugiau informacijos apie patį žemėlapiuotoją, o ne pasaulį, tačiau, kita vertus, leidžia suprasti, kaip žmonės patiria / išgyvena miestą ir / arba kitokią aplinką.