L. Zamenhofo gatvės sandėlis
Pirmosios žinios apie sklypo užstatymą mus pasiekia iš pirmosios XIX a. pusės – 1840 m. sandėlio vietoje buvo arklidės. Gyvėjant prekybai Nemunu, ant šio statinio iki 1860 atsirado antrasis aukštas ir jis buvo rekonstrutoas į sandėlį: tyrimai atskleidžia, kad pirmasis prekių kėlimo mechanizmo bokštelis buvo šiaurinėje pusėje ir tik antrojoje šimtmečio pusėje šis buvo perkeltas į vakarinę pastato dalį. Šiaurinėje dalyje, tuo tarpu, prie sandėlio buvo priblokuotos gyvenamosios patalpos. Manoma, kad tuo metu susiformavusi pastato išvaizda išliko iki pat tarpukario laikotarpio, ką atliepia ir iš tada mus pasiekiančios pirmosios pastato fotografijos. Amžių sandūroje sklypas priklausė miestiečiui Svolkenijui – čia buvo medinis gyvenamasis namas, sandėlis, kiaulidės, ledo rūsys, o trečiojo dešimtmečio viduryje čia taip pat buvo pastatytas geležies sandėlis.
Sovietmečiu statinys naudotas sandėliavimo reikmėms, tačiau subjaurota senoji jo išvaizda: išdidintos langų ertmės, vartai perdaryti, o pagrindinės bokštelio dalies neliko. 1993 m. įvykdyta sandėlio rekonstrukcija, šį pritaikant administracinėms reikmėms (projekto autorė Loreta Janušaitienė, projektui vadovavo Nijolė Švėgždienė). Išorės išvaizda buvo atstatyta artima tai, kokia ši buvo nuo ~1860 metų. Atliekant architektūrinius tyrimus, aptiktas bokštelio medinės konstrukcijos fragmentas, tuo tarpu likusi šio dalis buvo atkurta vadovaujantis autentiškų vidaus konstrukcijų pjūviu, bei panaudojant šiandien jau sunykusio Palangos gatvėje esančio sandėlio pakėlimo mechanizmo analogija. Tyrimo metu buvo aptikti visų antrojoje XIX a. pusėje buvusių sandėlio langų fragmentai, pagal kuriuos buvo nustatyta šių vieta bei buvę gabaritai. Iš kiemo pusės I a. yra atidengti seniausios pastato istorijos dalies liudininkai – autentiški nedideli buvusių arklidžių langai. Pastatas šiandien yra naudojamas Kauno miesto muziejaus reikmėms.
Už informaciją dėkojame architektei Loretai Janušaitienei
» Virtualiai atkuriami istoriniai objektai yra dalinai supaprastinti ir gali pilnai neatitikti realios buvusios ar esamos situacijos. Rengiant modelius buvo remtasi prieinama ikonografija bei išlikusiais pastatų fragmentais, siekiant pristatyti bendrą šių objektų vaizdą.
» Turite klausimų arba pasiūlymų? Rašykite mums teka.krantine@gmail.com