XIX amžiuje gerokai vėluodama pramonės revoliucija atslinko ir į Rusijos imperijos pavergtą Lietuvą. Technologinė pažanga pasireiškusi pramonėje, moksle, plačiai išplito ir transporto srityje. Laivuose imtas naudoti garo variklis, kūrenamas malkomis ir anglimis. Buriniai lavai pamažu užleido vietą garlaiviams.  

Pirmasis garu varomas laivas Nemuno deltos vandenų išvagotose keliuose pasirodė dar 1840 m. Garlaivis „Friedrich Wilhelm IV“ kursavo Klaipėda-Tilžė-Karaliaučius ir gabeno krovinius. Pirmieji garlaiviai, „Neris“ ir „Kęstutis“, Nemuno vidupyje, kurį kontroliavo Rusijos imperijos valdžia, pasirodė šiek tiek vėliau – 1854 m. Garlaiviai priklausė grafui Reinoldui Tyzenhauzui, svajojusiam sujungi Vilnių-Kauną-Tilžę susisiekimo linija, tačiau dėl seklios ir akmenuotos Neries nepavyko to padaryti. Jau 1856 m. Nemune plaukiojo 11 tokių garo energiją naudojančių laivų. Ratiniai garlaiviai daugiausiai plaukiojo į Jurbarką ir Tilžę, kartais iki Karaliaučiaus, Birštono, Alytaus ar Klaipėdos, Nevėžio upe iki Babtų, Nerimi iki Jonavos. Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą Nemunu plaukiojo 4 valstybiniai ir 22 privatūs garlaiviai. Pirmojo Pasaulinio karo metais du garlaiviai buvo apginkluoti ir dalyvavo karinėse operacijose ginant Kauno tvirtovę.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, netrukus ir Nemune, buvo atkurtas susisiekimas garlaiviais. Per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį garlaiviai tapo viena populiariausių miestiečių susisiekimo priemonių. Jais buvo patogu keliauti į pakaunės miestelius ir kurortus: Aukštąją Panemunę, Kulautuvą, Kačerginę, Zapyškį, Vilkiją, Seredžių, Jurbarką, Smalininkus ir kitur. Kartkartėmis garlaiviai su keleiviais pasiekdavo ir Nidą bei Klaipėdą. XX a. 4 deš. per vieną navigaciją Kaune garlaiviais pasinaudodavo apie 100 tūkst. keleivių. Tuo metu pats galingiausias garlaivis buvo laikomas „Rambynas“, prabangiausias valstybinis – „Vilnius“. Laivų įgulas sudarydavo 5-10 anuomet vadinamų „jūrininkų”. Garlaiviai buvo klasifikuojami į keleivinius ir krovininius. Daugelyje keleivinių garlaivių buvo įrengti bufetai, veikė elektros energija, dėl to laivai galėjo keliauti net tamsiu paros metu. Krovininiai garlaiviai buvo naudojami ne tik gabenti krovinius, bet ir vilkdavo baidokus. Dažniausiai iš Nemuno žemupio vilkstinėmis garlaiviai parvilkdavo baidokus į Kauną.

Daugelis garlaivių, kaip ir kitų laivų buvo išblaškyti Antrojo Pasaulinio karo metais, 1944 m. besitraukdama Vokietijos kariuomenė laivus išsigabeno į Rytprūsius. Jais buvo evakuojami sužeisti vokiečių kareiviai bei prievarta išplukdyti Vilijampolės geto gyventojai. 

Sovietams okupavus Lietuvą, prabėgus kuriam laikui, iš nugalėtos Vokietijos į Nemuną ėmė plaukti „trofėjiniai“ laivai. Taip į Kauną sugrįžo keletas garlaivių, kurie Nemune naudoti iki 1958 m., kol juos pakeitė motorlaiviai. Deja, ateitiems kartoms garlaiviai nebuvo išsaugoti ir šie tiesiog utilizuoti.    

» Virtualiai atkuriami istoriniai objektai yra dalinai supaprastinti ir gali pilnai neatitikti realios buvusios ar esamos situacijos. Rengiant modelius buvo remtasi prieinama ikonografija bei išlikusiais pastatų fragmentais, siekiant pristatyti bendrą šių objektų vaizdą.

» Turite klausimų arba pasiūlymų? Rašykite mums teka.krantine@gmail.com