Muziejaus street warehouses
(THIS TEXT IS IN LITHUANIAN ONLY)
Kauno magistrato knygose teritorija, kurioje šiandien stūkso senieji Muziejaus gatvės sandėliai, anksčiau buvo žinoma kaip Vokiečių arba Vokės kampas. Visą tai liudija apie kadaise čia gyvenusią vokiečių pirklių koloniją, kuri prekybos tikslų vedama į Kauną atsikėlė iš Gdansko (Dancigo). Šiandien šie sandėliai, tai kultūrinės atminties apie Kauno uostamiestį simboliai, dažnai vadinami „Hanzos sandėliais“, nepaisant, kad statyti gerokai vėliau (XVII ir XIX a.). Architektūrinis sandėlių kompleksas savo išvaizda dažnam sukuria jausmą, kad esama kokiame nors jūriniame uoste. Iš tiesų, tokie sandėliai dažniau sutinkami tiek jūriniuose, tiek ir svarbesniuose upių uostuose: jie turėjo krovinių pakėlimo ir nuleidimo bokštelį su mediniu ratu; manoma, kad toks architektūros tipas kartu su pirkliais atkeliavo iš Vokietijos uostamiesčių.
Muziejaus g. 9 sklype, esantis sandėlis, greičiausiai buvo suregztas ant gyvenamojo namo pamatų, kurie archeologų datuojami XV a., kai čia dar šeimininkavo vokiečių pirkliai. Per 1655-1661 m. Maskvos kariuomenės antpuolį namas stipriai nukentėjo, buvo sudegintas ir liko tik apgriuvusios sienos. Bėgant laikui griuvėsiai buvo atstatyti, keitėsi savininkai. Iš miglotų archyvinių dokumentų žinoma, kad 1677 m. iš Kauno vaito bajoro Jono Jaugvilaičiaus Beniškio ir jo žmonos Elenos Peščiūgaitės sklypą su griuvėsiai įsigijo turtingas pirklys Jokūbas Torkelis. Torkelis nusipirko ne tik šį sklypą, bet ir gretimas valdas, pirklys griuvėsius atstatė ir rekonstravo namą į dviejų aukštų svirną. Patogi lokacija, šalimais uostas į kurį atplaukdavo vytinės su kroviniais, greičiausiai apsprendė pastato funkcijos pakeitimą iš gyvenamosios į prekių sandėliavimo. Tą liudija ir sekančio pastato savininko Domereckio veikla – didmeninė prekyba grūdais. Spėjama, kad 1732 m. didžiojo gaisro metu svirnas kartu su kitais miesto mūriniais pastatais sudegė. Amžininkai mini, jog per šį gaisrą visas miestas virto pelenais ir degėsio krūva, todėl tikėtina, kad sandėlis taip pat neišvengė tokio likimo. Vėliau, keičiantis savininkams, pastatas buvo dar kartą atstatytas. Prieš 1862 m. sandėlis buvo rekonstruotas, pastatytas trečiasis aukštas, matyt, įgavo dabartinę išvaizdą.
Šalimais esantis sandėlis (Muziejaus. g. 8) gerokai masyvesnis. Buvo pastatytas XIX a. viduryje, kai tiek šį sklypą, tiek šalimais esantį, kartu su ten stovėjusiu svirnu jau valdė pirklių Gotkevičių šeima. Pirklys Samuelis Gotkevičius buvo ryški miesto figūra, dalyvavo visuomeniniame gyvenime buvo Evangelikų liuteronų tarybos narys, rėmęs kirchės varpinės bokšto statybas. Be to, sėkmingas verslininkas, laikęs vieną stambiausių pirklių kontorą visoje Kauno gubernijoje, kuri, vien per 1857 m. sugeneravo 90 000 rb. pajamų. Gotkevičiaus šeimai priklausę sandėliai buvo naudojami prekių sandėliavimui, grūdams laikyti. Panašiu metu Kaune pastebimas tokio tipo sandėlių statybų bumas, kuomet XIX a. vid. atgijus prekybai Nemune buvo pastatyta keliolika tokio pavyzdžio sandėlių. Daugiausiai gatvėse esančiuose šalia Nemuno ( dab. Liudviko Zamenhofo, Kurpių, Palangos, Karaliaus Mindaugo).
XX a. Muziejaus gatvėje esančių sandėlių panaudojimas tiesiogiai uostamiesčio gyvenime išblėso. Muziejaus g. 8 sklype esantį sandėlį XX a. pr. nuomojo Miesto valdyba ir įrengė arsenalą; po I p.k. šį statinį perėmė jau nepriklausomos Lietuvos karinė valdžia, o vėliau nuomojo Vidaus reikalų ministerijos sveikatos departamentas. Sandėlis, pažymėtas 9-uoju numeriu 1909 m. buvo nuomojamas, o nuo 1925 m. priklausė Miesto valdybos žiniai. Abejais sandėliais sovietmečiu naudojosi Vyriausioji farmacijos valdyba laikyti vaistams ir kitiems medikamentams. Nors pastatai sąlyginai anksti buvo paskelbti Respublikinės reikšmės architektūros paminklais, tačiau kentėjo tiek nuo prastokai išpildomo poreikio šiuos pritaikyti tuolaikinėms reikmėms, tiek ir nuo juos Farmacijos valdybai nuomojusio Butų ūkio abejingumo: pavyzdžiui, 1974 metais buvo konstatuota, kad vienas sandėlių yra „avarinės būklės“. Sandėliavimo funkcijai abeji statiniai buvo naudojami iki 1985 m., kai jau labiau tam pritaikytoje miesto dalyje buvo pastatytas naujas, pagal anuomečius standartus modernus vaistų sandėlis. Vis tik net šiandien vyresnių kauniečių tarpe sandėliai kartais tebėra įvardinami kaip „vaistų sandėliai“.
» Virtually recreated historical objects are partially simplified and may not fully correspond to the real past or present situation. When preparing the models, available iconography and surviving fragments of buildings were used to present a general picture of these objects.
» Do you have questions or suggestions? Write to us at teka.krantine@gmail.com