Kauno miesto pakrantėse visą 2022 m. vasarą vyks unikalus socialinis upės žaidimas „Kitam Krante“

Daugybę metų Kaunas augo ir vystėsi šalia upių – vos prieš šimtmetį miestas vis dar buvo vienas didžiausių upių uostų visame regione! Čia kasdien aukštyn ir žemyn upe kursuodavo laivai, atplaukdavę iš Mažosios Lietuvos bei Nemuno aukštupio, o miesto pakrantėse galima buvo skaičiuoti dešimtis (ir netgi šimtus!) įvairaus dydžio vandens transporto priemonių: baidokų, vytinių, o vėliau – garlaivių ir motorlaivių. To meto upeiviai į uostamiestį atplukdydavo ne tik prekių, bet ir naujienų, laiškų, neregėtų papročių ir tradicijų. Krante, tuo tarpu, klostėsi unikalus socialinis gyvenimas, tampriai surištas su upėmis, upeiviais bei jų kultūra. Šalia prekybinių laivų, Nemuną bei Nerį raižė ir mažesni gyventojų laiveliai bei keltai, tarsi tiltai jungę skirtingas upių pakrantes ir šių krantų gyventojus. Upės ir paupiai tais laikais nebuvo rezervuoti rekreacijai, bet veikė kaip pati tikriausia viešoji erdvė, pilna gyvenimo ir veiklos. XIX a. ir XX a. pradžios Kauno gyventojui „išėjimas“ į upę buvo toks pats natūralus ir įprastas reiškinys kaip mums kasdienė kelionė automobiliu ar viešuoju transportu.

Deja, šiandienos Kaune turtinga uostamiesčio atmintis beveik išnykusi ir likusi tik pačių seniausių miesto gyventojų prisiminimuose arba aptariama istorikų tyrimuose. Kartu pamirštos ir su upėmis bei upių krantais surištos ilgametės kauniečių paupių tradicijos. Upės šiandien dažniau skiria, o ne jungia miesto bendruomenes.

Nuo 2016 m. veikiančios kultūrinės upių tyrimų platformos TẽKA komanda kviečia visus kauniečius semtis įkvėpimo iš turtingos Kauno uostamiesčio istorijos ir pradėti kurti šiuolaikinio miesto šiuolaikinę upių atmintį, dalyvaujant unikaliame visą vasarą vykstančiame socialiniame upės žaidime „UPYNĖS: Kitam Krante“!

Upės žaidimas „Kitam Krante“ – tai siekis užmegzti dialogą su upe ir kitu krantu bei atkurti kadaise buvusius tamprius paupių bendruomenių diplomatinius ryšius, kuomet gyventojai aktyviai naudojosi upe ir bendravo su kito kranto kaimynais, dažnai lankydavo vieni kitus. Ši krantų interakcija bus kuriama per simbolinį socialinį procesą, panaudojant unikalią upės pašto platformą: visą vasarą kauniečiai galės registruoti savo siuntas kitam krantui, o taip pat gauti siuntas iš kito kranto. Tokiu būdu pati upė taps reikšmingu komunikacijos koridoriumi tarp skirtingų krantų gyventojų. Šie siuntiniai – kiekvieno kauniečio vaizduotės vaisius. Tai galės būti atvirlaiškis arba laiškas, rankdarbis, įdomus radinys, meno kūrinys arba bet koks kitas nepavojingas daiktas, sveriantis ne daugiau kaip 6 kg. 

Per vasarą surinkti ir užregistruoti siuntiniai tris rugpjūčio sekmadienius (rugpjūčio 14, 21 ir 28 d.) bus plukdomi iš vieno kranto į kitą trijose Kauno lokacijose: Nemune – tarp Šančių ir Jiesios krantų bei tarp Aleksoto-Marvelės ir Centro (Naujamiesčio) krantų, Neryje – tarp Vilijampolės ir Senamiesčio krantų. Šios logistinės pašto operacijos metu visi upės žaidime dalyvavę miestiečiai pateikę savo išsiųstos siuntos įrodymą žymintį kvitą galės iškeisti šį kvitą į siuntinį, atkeliausiantį iš kito kranto.

Upės žaidime „Kitam Krante“ dalyvauti ir siuntas registruoti galima jau dabar! Savo savarankiškai paruoštas siuntas nuo birželio 20 d. kauniečiai galės pristatyti skirtinguose krantuose vyksiančio dirbtuvių ciklo „Laiškai kitam krantui“ metu, kuris tęsis birželio ir liepos mėnesiais. Dirbtuvių metu taip pat bus kuriamos įvairios originalios kitam upės krantui dedikuotos siuntos kartu su projekto komanda. Tuo tarpu gauti siuntas iš kito kranto bus galima rugpjūčio sekmadieniais vyksiančių upės pašto renginių metu.

Nuoroda į trečiąjį renginį, vyksiantį rugpjūčio 28 d.: https://upynes.lt/upynes-kitam-krante-tarp-vilijampoles-ir-senamiescio/

Sekite informaciją projekto UPYNĖS tinklapyje www.upynes.lt ir kultūrinės upių tyrimų platformos TẽKA paskyroje facebook.com/tekakrantine 

………………………………………………………………………………….

Projektą vykdo kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA 

Projektą pristato Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022

Projekto partneris – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius